Paroda „Materia medica – Vaistingosios medžiagos”

Parodos Materia medica atidarymo dalyviai

Materia medica atskleidžia tautų tradicinės medicinos turtingumą, ištakas, bendradarbiavimo galimybes ir apibrėžia gydymo filosofiją.

2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyksta paroda Materia Medica.

Organizatoriai: LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos farmacijos sąjunga

Istorinės žinios apie Materia medica.

Materia medica nuo neatmenamų laikų užmezgė ryšį tarp skirtingų tautų ir žemynų, apjungdama kultūros ir gamtos paveldą.

Materia medica (lietuvių kalba – vaistinės medžiagos) – tai farmacijos mokslo istorijos dalis apie augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės biologiškai veikliųjų medžiagų gydomąsias savybes. Šį terminą pirmą kartą paminėjo I a. senovės graikų gydytojas, farmakognozijos mokslo Tėvas Pedanijus Dioskoridas novatoriškame veikale „De Materia Medica“ („Apie vaistines medžiagas“) – išsamioje farmakopėjoje, kurioje kataloguojama maždaug 600 rūšių vaistinių augalų, 35 rūšys gyvūnų ir 90 tipų mineralų, skirtų medicinai.

Šis veikalas vertingas medicinai, farmacijai ir toksikologijai. Be to, pateiktas sistemingas požiūris į vaistinių medžiagų klasifikavimą ir apibūdinimą yra pagrindas šiuolaikinei farmakologijai ir teismo toksikologijai. Jame pateikiama išsami informacija apie daugiau nei 1 000 vaistų, pagamintų iš šių objektų, ir aprašyta daugiau kaip 4 700 nemedicininio naudojimo atvejų.

Lietuvoje pagal lietuvių tradiciją Materia medica informacija buvo perduodama tarpusavyje bendraujant iš lūpų į lūpas.

1819 m. gegužės 17 d. Vilniaus universiteto farmacijos, farmakologijos ir teismo medicinos profesoriaus Johano Fridricho Volfgango įkurta pirmoji Lietuvoje Farmacijos draugija – Vilniaus Medicinos draugijos Farmacijos skyrius ir 1820 m. išleistas  Europinio lygio pirmasis periodinis farmacijos žurnalas „Pamiętnik farmaceutyczny Wilenski“ („Vilniaus farmacijos užrašai“) lenkų kalba – tai buvo svarbus veiksnys Materia medica ir Lietuvos farmacijos mokslo vystymuisi. Šiame leidinyje pateikiama mokslinė literatūra apie vaistinę augalinę žaliavą, tyrimus, augalinių vaistinių preparatų gamybą bei jų taikymą gydymui Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse.

1883 m. įsteigtas farmakognoztinės medžiagos muziejus, kuriame prof. Jan Kazimierz Muszyński (1884-1957) vadovavo farmacijos ir medicinos studentų vaistinių augalų mokslo ir praktikos darbams, kūrė mokomąsias knygas.

Simonas Daukantas (1793 –1864) – vienas pirmųjų rašė knygas, kuriose ragino naudoti ligų gydymui miške augančių augalų vaistinę žaliavą: beržų pumpurus, liepų žiedus, kurie tuo metu jau buvo superkami vaistinėse.

Žematijos etnografiniame regione florą, tame tarpe ir vaistinius augalus, tyrinėjo Jurgis Ambraziejus Pabrėža OFM (1771–1849), kuris yra vienas iškiliausių XIX amžiaus švietėjų, Lietuvos floros tyrinėtojų, farmakognostų ir botanikų.

Lietuvos universitete – dabar Vytauto Didžiojo universitete  prof. Kazimieras Grybauskas 1948 m. sukūrė Respublikinę farmacininkų mokslinę draugiją (RFMD) ir perteikė Materia medica žinias daugiau kaip 230 straipsnių ir 17 atskirų leidinių.

1990 m. spalio 13 d. Respublikinę farmacininkų mokslinė draugija performuota į Lietuvos farmacijos sąjungą (LFS), kurios prezidentu ir „Lietuvos farmacijos žinios“ redaktoriumi buvo prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius, o  nuo 2020 m. - prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

Dabar LSMU Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, kitų Lietuvos mokslo institucijų archyvuose, bibliotekose saugomi rankraščiai, disertacijos, monografijos, moksliniai leidiniai, kuriuose farmacijos mokslo duomenys yra pagrindas Lietuvos Materia Medica - Vaistinių medžiagų - sąrašo sudarymui.

Parodos ”Materia Medica“ sukūrimo tikslas

2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje veikiančioje parodoje “Materia medica“ atskleidžiama istorinė medžiaga, vienijanti Lietuvos universiteto  Medicinos fakultetą – dabar LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų ir Lietuvos universiteto  Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrių – dabar VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorių.

Parodos “Materia medica“ planavimas ir organizavimas vyko keturiais  etapais:

pirmasis – prasidėjo 2024 m., minint Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus veiklos 100-metį (1924–2024).

antrasis – dalyvavimas Asociacijos Aromas Itinerarium Salutis (AIS ) konkurse dėl narystės įvertinimo.

trečias 2024 m .kovo 11 d. Rijekoje (Kroatija) Asociacijos AIS Generalinės Asamblėjos posėdyje Lietuvos dvi mokslo institucijas: VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorių ir LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų už ilgametės mokslinės, studijų ir praktinės veiklos įvertinimą ir pripažinimą, tapus Europos Tarybos kultūros paveldo 48 kelio Europos Istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos Aromas Itinerarium Salutis (AIS) tikraisiais nariais.

ketvirtas – 2025 m. balandžio 4-6 d. Palangoje suorganizuotas trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir  Estijos) farmacijos asociacijų jubiliejinė 25-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija 2025 BaltPharm Forum „Transformacija Tvarios Farmacijos link: nuo tradicijos iki inovacijos“. 

Tai organizatorių: Lietuvos farmacijos sąjungos, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus bei LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus bei asociacijos Aromas Itinerarium Salutis, atsakingos už Europos Tarybos kultūros 48 kelio Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų  tarptautinę platformą, bendra mokslinė  praktinė kompleksinė ir tarpdisciplininė veikla.

Teksto autorė prof. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Jono Petronio nuotraukos